Visus kviečiame kovo 25 d. 13.00 val. į BLOVIEŠČIŲ (gandro šventę), kur skambės muzika, atidarysime medžio drožėjo Raimundo Trėjos (jo seneliai gyveno Žeimelyje) skulptūrų parodą, bus gausios vaišės.
Blovieščius yra gerokai primiršta šventė, tačiau kadaise ji buvo tokia pat svarbi kaip ir Užgavėnės. Etnologų teigimu, kiekvienas gamtos virsmas buvo gyvybiškai svarbus – nuo to priklausė derlius, gyvulių sveikata. O nuo jų – išgyvenimas. Ilgainiui Blovieščius iš gamtos virsmo šventės tapo krikščioniška Mergelės Marijos apreiškimo švente. Iki šiol yra likę gyvų Gandrinių papročių – nuo Blovieščiaus iki balandžio 9 dienos niekam nieko negalima skolinti. Jei kas paskolinta – susigrąžinti. Sakoma, jei paskolinsi, tais metais gali susirgti gyvuliai. Istoriniai šaltiniai mini, kad dar iki XIX amžiaus Lietuvoje per Blovieščių buvo rengiamos didžiulės vaišės. Žmonės eidavo vienas pas kitą į svečius, vaidindami gandrus, aukštai kilnodami kojas. Tą dieną kepdavo kanapinius pyragėlius, kuriuos vadino gandro pyragu. Vyrai rituališkai apžiūrėdavo laukus – kad javai gerai sudygtų. Jei višta perėdavo, kiaušinių nebuvo galima net pirštu priliesti. Tuomet viščiukai išsiris sveiki. Iki šiol likęs posakis, kad parskrisdamas gandras parneša kielę, o ši išspardo paskutinius žiemos ledus.

Pakruojo krašto muziejus „Žiemgala“