Ne pats palankiausias metas kalbėtis apie mokinių ugdymo problemas, džiaugsmus ir nerimus dabar. Pavasariui įsivažiavus taip, kad sužydusios obelys (kriaušės, alyvos, kaštonai etc.) niekaip, regis, neleis susikaupti ir sufokusuoti dėmesio į mokyklų šiandieną, praėjusių metų rezultatus, į rytdienos iššūkius. Bet niekur nesidėsi. Būtent dabar yra tas svarbus metas, kada vyriausybės įgyvendinama švietimo pažangos programa (,,tūkstantmečio mokyklos“) tampa kūnu - prasideda įgyvendinimo etapas, patvirtintas 22-iejų savivaldybių pažangos planų finansavimas ir pradėtos pasirašyti jungtinės veiklos sutartys. Šiame kelyje žygiuojame ir mes, trys Pakruojo r. mokyklos - Linkuvos ir Pakruojo ,,Atžalyno“ gimnazijos bei Pakruojo ,,Žemynos“ progimnazija. Iš švietimo skyriaus, mokyklų vadovų ir mokytojų atstovų suburta darbo grupė atliko daug ,,namų darbų“, pasirengta nuodugniai ir profesionaliai. Mokinių mokymosi kokybės pagerinimui bus investuota virš milijono eurų iš valstybės biudžeto. Tikiuosi, kad paruošiamojo meto pastangos atsipirks su kaupu, o pažangos planų veiklos taps ta kertine jungtimi, kuri mažins skirtumus tarp mokyklų ir suteiks didesnes galimybes mūsų vaikams. Yra toks pasakymas, piktokas palinkėjimas - ,,kad tu gyventum reformų metu“. Tai čia, greičiausiai, apie švietimiečius sugalvota. Šiandien ne viena, ne dvi ir ne keturios įvairiausio lygio reformos mokyklų bendruomenėms gyvenimą ,,paįvairina“. Tai ir egzaminų, įtraukiojo ugdymo, atnaujintų vadovėlių ir mokymo programų, lyderystės ugdymo, dešimtokų patikrinimo (!), mokytojų rengimo ir kitokios reformos. O kur dar etapais įgyvendinamas mokyklų tinklo pertvarkos planas, grasinantis ne prie vienos mokyklos durų uždegti žvakelę...

Gegužės mėnesį VšĮ ,, Žurnalistinių tyrimų ir konsultacijų grupė“ paskelbė duomenis apie situaciją mokyklose 2023 metais. Darbas atliktas didelis, skaičių ir vertinimų nemažai. Remtasi valstybinių brandos egzaminų rezultatais, šimtukininkų skaičiumi, stojusių ir įstojusių į aukštąsias mokyklas nuošimčiu ir panašiai. Pateikti duomenys apie koreliaciją tarp moksleivių gyvenamosios vietos ir įstojimo į aukštąsias mokyklas, santykis įstojusiųjų toliau mokytis tarp abiturientų iš mažas pajamas gaunančių ir kitų šeimų. Analizuojant skaičiais pagrįstus duomenis krinta akin tai, kad didėja moksleivių pasiekimų skirtumai tarp privačių, elitinių, turtingų tėvų vaikams ,,įkandamų“ gimnazijų ir eilinių savivaldybių bei valstybinių mokyklų. Ta pati tendencija yra ir lyginant didmiesčių ir regionų mokyklas. Tiesa, čia yra ir gerų išimčių (kai kuriais atvejais - ir mūsų rajono pasiekimuose). Dar viena išryškėjusi nemenka problema – valstybinių brandos egzaminų užduočių rengimas. Keista tendencija tampa vieno ar kito dalyko masiškas prastas įvertinimas ar net didelės dalies moksleivių egzamino neišlaikymas. Nacionalinės švietimo agentūros pozicija, kad egzaminų užduočių kokybė gera, blogėja tik mokinių pasiekimai neįtikina ir, švelniai tariant, yra labai abejotina. Čia paminėjau kelis bendravalstybinius švietimo sistemos kelius ir klystkelius. Mums gi įdomiau, kokie yra Pakruojo rajono švietimo įstaigų rezultatai. Džiugina Linkuvos gimnazijos veiklos rezultatai. Iš visų reitinguotų 354 gimnazijų linkuviai gali didžiuotis 40 - ta vieta. Pagal dvidešimt keturis rodiklius vertinta gimnazija už nugaros paliko Kauno Maironio universitetinę, Kauno prezidento V. Adamkaus, Vilniaus Š. Aleichemo, kaimynines Biržų, Pasvalio, Joniškio gimnazijas, nacionalinę M. K. Čiurlionio menų mokyklą ir dar 306 panašias mokyklas. Patekdama į pirmąjį gimnazijų šimtuką savo pozicijų neapleidžia Pakruojo ,,Atžalyno“ gimnazija (98) . Žeimelio gimnazija 180 – oje vietoje. Gal ne toks ryškus, bet tikrai informatyvus ir svarbus yra ugdymo įstaigų išreitingavimas pagal tai, kokią pažangą padaro mokiniai vienoje ar kitoje mokymo disciplinoje per mokslo metus. Čia vėl matome mūsiškių – pagal pažangą mokantis lietuvių kalbos Linkuvos gimnazija yra 10 – oje vietoje, savo mokyklų kategorijoje rozalimiečiai 11-ti (!) Kaip sako žurnalo ,,Reitingai” atstovai, jų didžiausias noras ir svajonė skelbti ne tas mokyklas, kurios atsirenka geriausius mokinius ir puikuojasi egzaminų rezultatais, bet tas, kurios labiausiai augina kiekvieno mokinio pažangą ir padeda jiems išsiskleisti. Gaila, kad niekas Lietuvoje to nematuoja. Kaip ir to, kaip mokiniai ir mokytojai JAUČIASI savoje mokykloje, kokia joje atmosfera, kuo jie gyvena, ką patiria, dėl ko jiems skauda... Gal bus. Ateity.

Bendroje visų rodiklių suvestinėje Pakruojo rajono švietimo rezultatai atspindi realią situaciją mokyklose. Esame 37–ti visų šešiasdešimties savivaldybių eilutėje. Gal ir norėtųsi dar solidesnio rezultato, bet turiu pasakyti, kad iš Šiaulių apskrities rajonų – esame aukščiausiai, žemiau palikę Kelmę, Radviliškį, Joniškį, Akmenę ir Šiaulių rajoną. Pakruojo rajono abiturientų geriausi Šiaulių apskrityje ir stojimo į aukštąsias mokyklas rodikliai. Tad tokie yra 2023 metų reitingų rezultatai. Neblogi. Taip ir norisi tarti - ne reformų dėka, bet nepaisant reformų... Kaip bus kitąmet ar dar po kelių metų labai priklausys nuo švietimiečių susitelkimo, nuo mokytojų kolektyvų, nuo mokinių motyvacijos, ir dar nuo begalės kitų dalykų. O už lango gegužis ir būsimi valstybiniai brandos egzaminai dvyliktokams. Sėkmės Jums!

Vicemeras Virginijus Kacilevičius