Birželio 14-ąją paminėjome 80-ąsias tremties pradžios Lietuvoje metines. Gedulo ir vilties dienos minėjimas Pakruojyje prasidėjo atminimo valandėle Vienybės aikštėje. Iškilmingai įnešta  Lietuvos Respublikos vėliava, kuri pakelta skambant partizanų dainai. Laikantis Lietuvos Respublikos valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo, minint gedulą, Lietuvos valstybės vėliava nuleista 1/3 stiebo ilgio. Nuskambėjus Lietuvos Respublikos himnui, 11 val. 59 min. prisidėta prie visuotinės tylos minutės, skirtos pagerbti tautiečius, nukentėjusius nuo tremties ir kalinimų.

Renginyje dalyvavę KASP Prisikėlimo apygardos 6-osios rinktinės 607  kuopos kariai paleido tris Atminimo salves: I salvė – už mūsų tautos gedulą – tremtinių bei laisvės kovotojų – partizanų aukas, už 80-ąsias trėmimų pradžios metines; II salvė – už mūsų Nepriklausomybės sergėtojus karius savanorius bei kariuomenės ir visuomenės vienybę ir laisvę; III salvė – už mūsų viltį, gimtąją Lietuvą ir jos žmones, už mūsų mylimą Pakruojo kraštą.

Į susirinkusius kreipėsi Pakruojo rajono savivaldybės meras Saulius Margis, Seimo narys Antanas Matulas ir Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narė Erika Kižienė. Renginyje dalyvavo Pakruojo dekanas kun. Remigijus Čekavičius, Pakruojo rajono savivaldybės ir administracijos vadovai, darbuotojai.

Nuaidėjus atminimo salvėms, susirinkusieji patraukė į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią, kurios šventoriuje prie tremtinių paminklo buvo padėtos atminimo gėlės, uždegtos žvakės.

Vienybės aikštėje susirinkusieji taip pat galėjo apžiūrėti eksponuojamus Gintauto Aleknos fotografijos darbus „Įamžinti tremtyje“, o prie iniciatyvos prisijungę kariškiai demonstravo amunicijos ekspoziciją.

Minint Gedulo ir vilties dieną Pakruojo sinagogoje buvo rodomas dokumentinis-animacinis filmas, paremtas tikra režisierės Giedrės  Beinoriūtės senelių, išgyvenusių tremtį į Sibirą, gyvenimo istorija, „Gyveno senelis ir bobutė“. Po filmo peržiūros su susirinkusiais atsiminimais dalinosi Zita Vėžienė ir Stanislava Jančytė Čepaitienė, patyrusios to laikmečio tremties pasekmes.

Viršelio nuotraukoje - Eisena į Šv. Jono Krikštytojo bažnyčią

Vakare buvo aukojamos mišios. Pakruojyje po mišių, prie tremtinių kryžiaus buvo uždegtos atminimo žvakės, kaip simbolis tremtiniams bei laisvės kovotojams atminti. Dainas atliko pradėjo Egidijaus Šlapiko ir Vitoldo Vaitiekūno duetas bei ansamblis „Sidabrinė gija“ (vadovas Egidijus Šlapikas). Į susirinkusius kreipėsi Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narė, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Pakruojo skyriaus pirmininkė Erika Kižienė bei Pakruojo rajono savivaldybės mero pavaduotojas Virginijus Kacilevičius. Prisiminimais apie tremtį dalijosi Danutė Juozapaitienė ir Nijolė Matjošaitienė.

Linkuvos Švč. Mergelės Marijos Škaplierinės bažnyčioje tremtinių eiles skaitė Linkuvos kultūros centro dailininkė Rūta Valionienė, Pakruojo rajono savivaldybės Juozo paukštelio viešosios bibliotekos Linkuvos miesto padalinio vyresnioji bibliotekininkė Rasma Mieliauskaitė ir Linkuvos gimnazijos moksleivė Gabrielė Gaigalaitė. Muzikinius kūrinius atliko Linkuvos kultūros centro vyrų vokalinis ansamblis „Šiaurys“ (vadovas Methardas Zubas).

Po jų, prie tremties memorialo vyko aukų pagerbimo ceremonija: padėtos gėlės, uždegtos atminimo žvakutės. Tylos minute pagerbti mirusieji tremtiniai. Žodį tarė Pakruojo rajono savivaldybės administracijos direktorė Ilona Gelažnikienė, direktoriaus pavaduotojas Gintaras Šurna ir Linkuvos seniūnijos seniūnė Gitana Pašiškevičienė. Minėjimo pabaigoje renginį vedusi Linkuvos kultūros centro etnografė Aelita Garalevičienė perskaitė Aušrelės Juškaitės-Vilkienės tremties prisiminimus.

Informaciją parengė Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyrius
Nuotraukos M. Ilgavičiūtės, B. Zujevaitės