Šylant orams, ugniagesiai kasmet susiduria su pavasario problema – gaisrais atvirose teritorijose, kurių didžiąją dalį sudaro pernykštės žolės deginimas. Tokių gaisrų ypač daug kyla pirmomis pavasario savaitėmis, kai pradžiūsta laukai, o nauja žolė dar nepasirodė. Vidutiniškai apie 4500 kartų per metus ugniagesiai vyksta gesinti degančios žolės plotų, o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudaro per 45 proc. visų gaisrų. Deja, už šių skaičių slypi milžiniški nuostoliai gamtai ir žmonių turtui. Juk degančiose pievose sudega retų augalų sėklos, žūsta vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Be to, nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta į miškus, durpynus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus, o liūdniausia, kad degančiose pievose beveik kasmet žūsta ir žmonės. Pernai Pakruojo rajono savivaldybėje atvirose teritorijose kilo 43 gaisrai (deganti pieva buvo gesinama 20 kartų). Gaisrų metu išdegė 4553 arai atvirų teritorijų.

  Neatsakingas kai kurių gyventojų požiūris padaro daug žalos ne tik gamtai. Tai brangiai kainuoja ir priešgaisrinėms gelbėjimo tarnyboms, kadangi deginami degalai, dėvisi inventorius, technika.  Be to, šie gaisrai ypač sparčiai plinta, o greitai juos užgesinti yra labai sunku. Dažnai arti nėra vandens šaltinių, ugnį tenka gesinti parankinėmis priemonėmis, kvėpuojant aitriais dūmais. Negana to, išvykę gesinti degančių pievų ar miškų, ugniagesiai ne visada gali laiku suskubti į sudėtingesnius ir didesnius gaisrus ar nelaimes, kai jų pagalbos reikia nedelsiant.

  Išvengti tokių gaisrų būtų galima, jei įmonių, įstaigų, organizacijų, taip pat gyvenamųjų ir sodininkų bendrijų teritorijos būtų išvalytos, nušienautos, gamybos, augalinės kilmės atliekos, šiukšlės laikomos tam skirtose vietose. Daugiabučių gyvenamųjų namų, garažų, sodų bendrijų teritorijose turi būti kontroliuojama, kad iš minėtų teritorijų reguliariai būtų šalinamos šiukšlės ir kitos degios atliekos. Šiukšlių ir atliekų konteinerius leidžiama statyti ne arčiau kaip 2 m nuo statinių. Sausą žolę, nendres, nukritusius medžių lapus, šiaudus, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekas lauko sąlygomis leidžiama deginti tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas, kai nėra galimybių jų kompostuoti ar kitaip panaudoti, ne arčiau kaip 30 m nuo pastatų. Jų deginimas turi būti nuolat stebimas, jį baigus, smilkstančią ugniavietę privaloma užgesinti užpilant vandeniu, smėliu ir pan. Draudžiama deginti ražienas, taip pat nenupjautas ir nesugrėbtas (nesurinktas) žolę, nendres, javus ir kitas žemės ūkio kultūras. Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose. Draudžiama kartu su žole, nendrėmis, šiaudais, nukritusiais medžių lapais ir kitomis augalinės kilmės atliekomis deginti buitines, pramonines bei kitas atliekas.

  Taip pat primename, jog kietu kuru kūrenamas šašlykines, kepsnines, rūkyklas, buitines krosneles, lauko židinius naudoti leidžiama ne arčiau kaip 6 m nuo statinių.

  Norime priminti, kad už žolės deginimą yra numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių nusižengimus yra baudžiami jų tėvai. Už žolės deginimą piliečiai gali būti nubausti nuo 57 iki 289 eurų bauda, o pareigūnai nuo 115 iki 347 eurų. Be to, teks atlyginti ir gamtai padarytą žalą, o ji kartais siekia ne vieną tūkstanti eurų.

Tad ugniagesiai gelbėtojai prašo gyventojų gamtoje elgtis atsakingai, nedeginti pernykštės žolės, o pastebėjus tokius gaisrus nepraeiti pro šalį. Liepsnojančią žolę nedideliame plote lengvai galima užgesinti užplakant liepsną medžių šakomis, užpilant ją vandeniu arba smėliu. Jeigu matote, kad su ugnimi nepavyks susidoroti, nedelsiant kvieskite ugniagesius bendruoju pagalbos telefonu 112.

       vyriausiasis specialistas

      Nuotrauka teksto autoriaus