Prasidėjus šaltajam sezonui Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Šiaulių priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pakruojo priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pareigūnai primena, kokių gaisrinės saugos reikalavimų būtina laikytis eksploatuojant šildymo įrenginius.

Lietuvoje kasmet vidutiniškai žūsta per 100 žmonių. Dauguma jų žūsta savo namuose. Pagrindinės žūčių priežastys, tai neatsargus rūkymas, netvarkingos krosnys, neišvalyti dūmtraukiai, neatsargus žmonių elgesys.

Nelaimių statistika rodo, kad Pakruojo krašte dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių eksploatavimo taisyklių pažeidimų 2019 metais kilo 25 gaisrai, kurių metu buvo apgadinti arba visiškai sunaikinti 14 pastatų. 2020 metais, dar tik prasidėjus šildymo sezonui, jau 11 gaisrų. Dėl to kalti namų savininkai, nepakankamai dėmesio skiriantys savo šeimos narių saugumui ir nesilaikantys Gaisrinės saugos taisyklių. Nepaisant aktyvių raginimų bei aiškinamosios kampanijos, vis dar atsiranda gyventojų, kuriems atrodo, kad gaisrinės saugos reikalavimai dėl dūmtraukių priežiūros, savalaikio suodžių valymo, yra nesvarbūs.

Nepamirškite, kad netvarkingą krosnį draudžiama kūrenti, todėl įsidėmėkite pagrindines taisykles:

• Neperkaitinkite krosnių, nedžiovinkite arti jų skalbinių, malkų bei kitų degių medžiagų. Bet kokie namų apyvokos reikmenys, baldai turi būti nuo krosnies ne arčiau kaip per 1 metrą. Nedirbkite su degiais skysčiais arba dažais kambaryje, kur kūrenasi krosnis;
• Nenaudokite krosniai pakurti  lengvai užsidegančių skysčių (benzino, žibalo, acetono ir kt.) – tai labai pavojinga;
• Neišeikite iš namų, kai kūrenasi krosnis, nepalikite jos prižiūrėti  mažamečiams vaikams; nelaikykite atvirų durelių. Baikite krosnį kūrenti ne vėliau kaip prieš dvi valandas iki išvykdami iš namų arba eidami miegoti;
• Baigę kūrenti krosnį, jos kaištį uždarykite tik gerai įsitikinę, kad kuras visiškai sudegęs. Per anksti uždarę galite apsinuodyti smalkėmis;
• Kūrenimo sezono metu kas 3 mėnesius išvalykite dūmtraukį;
• Smilkstančias anglis, pelenus ar šlaką laikykite nedegioje taroje ne arčiau kaip 6 metrai nuo pastatų.

Šildymo sezonas pavojingas ne tik tiems gyventojams, kurie šildosi kūrendami krosnį. Ne ką mažiau pavojingi ir elektriniai šildytuvai, kurie naudojami gyvenamuosiuose būstuose bei įstaigose. Jokiu būdu nenaudokite savadarbių šildymo prietaisų. Ant elektrinių prietaisų nedžiaukite skalbinių. Kiekviena medžiaga, veikiama šilumos, turi savą užsiliepsnojimo temperatūrą, tad nemažai gaisrų kyla dėl to, kad šildytuvai paliekami per arti įvairių daiktų: spintų, minkštasuolių, užuolaidų. Šildytuvą statykite erdvioje vietoje, atokiau nuo baldų ir sienų. Nepalikite šildytuvo be priežiūros. Atminkite, jog ir tepaliniai elektriniai šildytuvai nėra apsaugoti nuo gedimų, tad ir jais negalima besąlygiškai pasitikėti. Trūkus tepalo skyriui ir tepalui išsiliejus ant kaistančio šildytuvo, gali kilti gaisras. Elektriniai prietaisai pavojingi ir dėl to, jog gali sukelti trumpąjį jungimą. Norėdami to išvengti nejunkite šildytuvo į vieną elektros lizdą kartu su kitais prietaisas.

Na ir dar vienas efektyvus apsisaugojimo nuo galimo gaisro būdas – įsirengti dūmų jutiklius. Daug materialinės ir moralinės žalos pridaro per vėlai pastebėtas gaisras. Šie jutikliai greitai ir patikimai užfiksuoja vos kilusį gaisrą. Jutiklyje esantis garso signalas informuoja jus apie iškilusią grėsmę, tad galima suspėti lokalizuoti beįsiplieskiančią ugnį, kol ji dar nepasiglemžė jūsų turto ar net gyvybės.

 
Norintiems gauti išsamesnę konsultaciją galima kreiptis į pareigūnus adresu: Statybininkų g. 4A, Pakruojis, el. paštu pakruojis.pgt@vpgt.lt  arba telefonu (8 421) 51 361.