1990 m. kovo 11 d. pasirašytas Aktas dėl Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymo  atvertė naują mūsų tautos istorijos puslapį.

Minėdami 31-ąsias šio istorinio įvykio metines, prisiminkime Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarą ALGIRDĄ RAŽAUSKĄ.

A. Ražauską į mūsų rajoną atviliojo meilė pakruojietei Dolinai. Čia jis praleido pačius gražiausius ir darbingiausius gyvenimo metus ir pasiliko amžiams.

A. Ražauskas  gimė 1952 m. kovo 22 d. Būtenių k. Tauragės rajone, valstiečių šeimoje. Nelengva vaikystė, ankstyva tėvo netektis, pirmosios senelio žemdirbystės pamokos, įskiepyta meilė žemei, gimtinei Algirdą lydėjo visą gyvenimą.

Baigęs 8 klases, dirbo kolūkyje apskaitininku ir tuo pat metu mokėsi Skaudvilės vakarinėje mokykloje, vėliau pasirinko studijas Lietuvos žemės ūkio akademijoje. Jaunystės metais mėgo šokti, dainuoti, ypač patriotines dainas. Ne laiku ir ne vietoje sudainavus „Sėk sesutę žalią rūtą, kad Lietuva laisva būtų“, studijas teko iškeisti į kareivio uniformą.

Akademiją baigė dirbdamas Karolio Požėlos kolūkyje (Žeimelio apyl.) vyriausiuoju agronomu. Jauna šeima Bardiškių kaime gyveno 1977–1980 m., čia gimė abu vaikai, tačiau likimas išvedė atgal į gimtąją Tauragę.

Gaila Pakruojo rajono valdžiai buvo jauno ir gabaus specialisto, prikalbino grįžti. Nuo 1981 metų savo gyvenimą susiejo su Pakruojo rajonu. Keletą metų dirbo rajono valdyboje, tačiau nesijautė laimingas, negalėdamas pilnai realizuoti savo sumanymų.

1985 m. buvo paskirtas į labiausiai rajone apleistą Žvirblonių tarybinį ūkį. Likviduojant neūkiškumo pasekmes, teko dirbti daug ir sunkiai, to reikalavo ir iš kitų. Ne visiems patiko naujoji tvarka, tačiau žmonių gyvenimas pamažu gerėjo. Per penkerius metus Žvirblonių tarybinį ūkį iš labiausiai atsiliekančio iškėlė į pirmaujančiųjų gretas.

Lietuvos atgimimo laikotarpiu A. Ražauskas mėgo viešai išsakyti savo mintis (tuo metu tai nebuvo įprasta), buvo reiklus, darbštus, sąžiningas. Didžiausią dėmesį telkė į žemdirbių problemas, kaimo žmonių gyvenimą, jų ateitį.

1988 m. rajone susikūrus Sąjūdžio iniciatyvinei grupei, A. Ražauskas buvo pakviestas į vietos žemdirbių Sąjūdžio steigiamąją konferenciją ir išrinktas Pakruojo rajono Žemdirbių sąjūdžio pirmininku.

Pirmieji nepriklausomybės metai kaimo žmonėms buvo sunkūs. Viskas vyko labai greitai, neapgalvotai, griuvo kolūkiai, žmonių laukė nežinia. Tuo sunkiu metu teko galvoti apie kiekvieną žmogų. Geriausia išeitis pasirodė buvusį kolūkį paversti žemės ūkio bendrove. A. Ražauskas buvo paskirtas bendrovės laikinuoju administratoriumi, vėliau – bendrovės pirmininku.

1990 m. tapo Lietuvos demokratinės darbo partijos nariu. A. Ražauskui dažnai buvo primenamos kairiosios politinės pažiūros, nors buvusioje santvarkoje jam daug kas buvo nepriimtina. Pamažu jis įgavo žmonių pasitikėjimą, pagarbą, pripažinimą ir buvo iškeltas kandidatu į LR Aukščiausiąją Tarybą.

Rinkiminėje kovoje teko varžytis su Valdemaru Žvirbliu ir Feliksu Klupšu. 1990 metų kovo 4 d., antrame rinkimų ture 6338 balsų persvara, A. Ražauskas nugalėjo F. Klupšą.

1990 m. kovo 11 d. vakarą mūsų rajono žmonės kartu su visa Lietuva prie televizorių ekranų su džiaugsmingu nerimu stebėjo AT posėdį. A. Ražauskas buvo vienas iš 124 deputatų, balsavusių už Lietuvos nepriklausomos valstybės atstatymą ir garbingai pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Atkūrimo Aktą.

1990-1992 m. buvo Lietuvos Respublikos Aukščiausios Tarybos Atkuriamojo Seimo deputatas, kairiųjų frakcijos ir Agrarinės komisijos narys.

1992–1996 m. LR Seimo deputatas. Agrarinio komiteto narys.

1997–2008 m. Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys.

1992–1998 m. ir 2001–2006 m. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas.

1998–2001 m. ir nuo 2006 m.– Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos viceprezidentas.Nuo 2001 m. buvo Lietuvos socialdemokratų partijos narys, Pakruojo rajono savivaldybės tarybos narys.

2002 m. gegužės 5 d. drauge su kitais Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarais ragino Lietuvos visuomenę dalyvauti referendume ir kvietė balsuoti už Lietuvos stojimą į Europos Sąjungą.

Be reikalo žvirbloniečiai baiminosi, kad išrinktas į Aukščiausiąją Tarybą A. Ražauskas paliks kaimą. Jis nenuvylė žmonių, netausodamas sveikatos ir laiko, bendrove rūpinosi iki pat mirties.

2008 m. vasario 3 d. išėjo pačiame jėgų žydėjime, nesulaukęs 56 gimtadienio. Amžino poilsio atgulė Rozalimo kapinėse.

A. Ražausko 60-osioms gimimo metinėms paminėti 2012 m. Seimo parodų galerijoje buvo parengta paroda iš LR Seimo ir šeimos nuotraukų archyvo.

2017 m. Žvirblonių gyvenvietėje pastatytas didelis laukų riedulys, kuriame iškalta atminimo lenta.

Pakruojietė Pranutė Kvedarienė išleido biografinę apybraižą „...pažintas ir nepažintas Algirdas Ražauskas“, kai kuriais knygos faktais rėmiausi rašydama šį straipsnį.

Regina Noreikienė,
Pakruojo rajono savivaldybės administracijos
Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių fondų saugotoja