*ornament*

Paieška

Pakruojo rajono
savivaldybė

Projekto Nr. LL-00077 Safe Response partnerių pažintinis vizitas Lenkijoje ir Čekijoje

Projekto Nr. LL-00077 Safe Response partnerių pažintinis vizitas Lenkijoje ir Čekijoje

2025 m. kovo 25–26 d. Pakruojo rajono savivaldybės administracijos atstovai kartu su partneriais iš Joniškio, Jelgavos, Aizkrauklės, Bauskės rajonų savivaldybių, Žiemgalos planavimo regiono, atstovais iš Šiaulių, Žiemgalos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo valdybų, Joniškio savivaldybės priešgaisrinės tarnybos lankėsi Silezijos Vodzislavo (Wodzisław Śląski) apskrityje Lenkijoje bei Karvina mieste Čekijoje.

Pirmąją vizito dieną vyko susitikimas su Silezijos Vodzislavo savivaldybės bei tarnybų, atsakingų už vietos saugumą, atstovais. Vizito dalyviams buvo pristatyta, kaip veikia civilinės saugos sistema, kaip organizuojama gyventojų apsauga, kokie apskrities uždaviniai krizių valdymo srityje, kaip Silezijos Vodzislavo savivaldybė bendradarbiauja su įvairiais subjektais (kitomis savivaldybėmis, apskritimis, už saugumą atsakingomis tarnybomis). Silezijos Vodzislavo savivaldybė ribojasi su Čekija, todėl glaudus bendradarbiavimas tarp pasienio savivaldybių buvo įvardintas kaip labai svarbus veiksnys siekiant suvaldyti galimas ekstremalias situacijas – dalinantis informacija ir laiku identifikavus galimus pavojus, galima jiems pasiruošti ir taip sumažinti galimas grėsmes ir nuostolius.

Trys didžiausios grėsmės Silezijos Vodzislavo regione – sausros, audros ir potvyniai.

Kaip viena iš priemonių katastrofiniams potvyniams suvaldyti buvo priimtas sprendimas įrengti polderį. Šio projekto mastas – sunkiai įsivaizduojamas! Polderio įrengimo vietoje buvusią Nieboczowy gyvenvietę su 500 gyventojų nuspręsta perkelti į kitą vietą. Gyventojai gavo pinigines išmokas, už kurias galėjo arba įsigyti naują būstą pageidaujamoje vietoje, arba statytis namus naujoje būsimoje gyvenvietėje. Persikelti į naująją gyvenvietę apsisprendė dalis gyventojų. Buvo pastatyta apie 50 namų, pastatyti kultūros namai (su savanorių ugniagesių tarnyba, vaikų darželiu, biblioteka), bažnyčia, sporto centras su sporto aikštynu, vaikų žaidimo aikštelė, įrengta visa reikalinga infrastruktūra (keliai, apšvietimas, vandentiekio, nuotekų tinklai). Projektavimo ir statybos truko 6 metus – 2013–2019 metais, to meto kainomis kainavo apie 60 mln. zlotų. Vėlesniais metais gyvenvietėje kūrėsi ir kiti norintys asmenys, todėl šiuo metu gyvenvietėje gyvena 250 gyventojų, yra dar 100 laisvų sklypų. Perkeliant gyvenvietę buvo perkeltos ir kapinės – kaip įvardijo Lubomia komunos, kuriai priklauso Nieboczowy gyvenvietė, vicemeras, tai buvo didžiausia palaikų ekshumavimo operacija Lenkijoje po antrojo pasaulinio karo.

Vizito dalyviai lankėsi naujai pastatytoje gyvenvietėje, apžiūrėjo savanorių ugniagesių komandos patalpas ir įrangą. Vizitą pratęsė apsilankymu įrengtame Razibor Dolny polderyje. Polderio plotas 26,3 kv. km (t.y. jame tilptų 6 Pakruojo miestai), jis gali sutalpinti 185 mln. kubinių metrų vandens, jo krantinių ilgis 22,4 km. Šio polderio statybos, kainavusios 2 mlrd. zlotų, baigtos 2024 m. pavasarį, o jau rugsėjo mėn. polderiui teko rimtas išbandymas – kilusio didelio potvynio metu polderis buvo užpildytas beveik 80 proc. ir jame buvo sukaupta apie 140 mln. kubinių metrų vandens. Įrengto polderio dėka potvynio rizikos išvengia 2,5 mln. gyventojų, gyvenančių potvynio rizikos zonoje Silezijos Vodzislavo ir kitose apskrityse.

Antrąją vizito dieną vyko susitikimas su Silezijos Vodzislavo valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos atstovais, lankytasi regiono krizių valdymo centre, apžiūrėta tarnybos turima technika ir įranga. Lietuvos ir Latvijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų atstovai pristatė, kokios yra Lietuvos ir Latvijos priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo institucijų funkcijos, kaip organizuojami gelbėjimo darbai, kokios didžiausios grėsmės partnerių regionuose. Po pristatymų vizitas pratęstas lankant ugniagesių gelbėtojų tarnybas. Apsilankyta ir Karvina (Čekija) miesto valstybinėje priešgaisrinėje tarnyboje Morazijos-Silezijos krašte. Šis kraštas ribojasi su Silezijos Vodzislavo regionu, ir abiejų regionų priešgaisrinės tarnybos ne tik turi rašytinius susitarimus dėl bendradarbiavimo, bet susitarimai įgyvendinami praktiškai – vyksta glaudus bendradarbiavimas reaguojant į gautus iškvietimus (į įvykio vietą vyksta tos šalies gelbėtojų komanda, kuri yra arčiau įvykio vietos).

Per abi vizito dienas buvo aplankytos 5 savanorių ugniagesių komandos, dvi valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos (viena – Silezijos Vodzislave Lenkijoje, viena – Karvina mieste Čekijoje).

Iš viso Lenkijoje yra beveik 34 tūkstančiai valstybinio lygmens ugniagesių gelbėtojų ir 245 tūkst. savanorių. Savanorių komandos išdėstytos 4–5 km atstumu vienos nuo kitos, aprūpintos automobiliais, gelbėjimo veiksmams reikalinga įranga, apranga. Apie įvykį savanoriai informuojami pranešimu, ir per ne ilgesnį kaip 10 min. jie atvyksta į postą, iš kurio išvyksta į įvykio vietą. Savanorių ugniagesių komandas išlaiko savivaldybės (padengia infrastruktūros išlaikymo išlaidas, nuperka reikiamą įrangą, priemones). Už savanorystę atlygis mokamas tik simbolinis, ir gali skirtis kiekvienoje savivaldybėje, bet vidutiniškai sudaro apie 20 zlotų už vieną dalyvavimo įvykyje valandą. Vizito dalyvius tikrai nustebino toks gyventojų atsidavimas, pagarba ugniagesio profesijai, juolab, kad savanorių ugniagesių skaičius tikrai įspūdingas. Paklausus, kaip jiems pavyksta pritraukti tiek norinčių užiimti šia pavojinga sveikatai (ir net – gyvybei) veikla, sulaukta paprasto atsakymo – nereikia jokių pastangų, nes būti savanoriu ugniagesiu – prestižo, pagarbos tave supančiai aplinkai reikalas. Kaip įvardijo savanoriai ugniagesiai, ši savanorystė turi labai gilias tradicijas, ir savanoriai „auginami“ nuo mažų dienų – įvairiose prevencinėse veiklose, mokymuose dalyvauja vos 6–7 metų vaikai, o paties jauniausio savanorio amžius – vos 4 metai.

Vizitas organizuotas pagal projektą Nr. LL-00077 „Prevencija ir reagavimas į klimato kaitos rizikas bei ekstremalius meteorologinius reiškinius Latvijos ir Lietuvos pasienio regione“ (Safe Response), įgyvendinamą pagal 2021–2027 m. Interreg VI-A Latvijos ir Lietuvos programą. Projektu siekiama gerinti prisitaikymą prie klimato kaitos ir stiprinti nelaimių prevenciją pasienio regione, ugdant savivaldybių partnerių žinias, bendradarbiavimą ir gebėjimus, taip užtikrinant vietos gyventojų saugumą.

Daugiau informacijos apie projektą čia.