Joninės - viena smagiausių ir gražiausių vasaros švenčių, išsaugojusi gausybę senoviškų tradicijų bei pagoniškos simbolikos. Darbo kodekso 123 straipsnyje nuodytas oficialus šventės pavadinimas – Rasõs ir Jõninių diena.

„Bendrinės lietuvių kalbos žodyne“, „Dabartinės lietuvių kalbos žodyne“, „Lietuvių kalbos žodyne“ teikiama Rasõs šventė (ji dar vadinama Kupolė (Kupolės), Krešė (Krešės), Rasos, Vainikų šventė).

Šventės pavadinimas Joninės gali būti kirčiuojamas dvejopai: Jõninės 1, Jonìnės 2. Atsižvelgiant į kirčiavimo polinkius nuo 2013 m. pirmenybė teikiama pirmajai kirčiuotei (kirtis pastovus pirmame skiemenyje):

V. Jõninės

K. Jõninių

N. Jõninėms

G. Jõnines

Įn. Jõninėmis

Vt. Jõninėse

Š. Jõninės!

https://www.facebook.com/VLKK.lietuviukalbosdienos: Rãsos (Rasa, Kupolė (Kupolės), Krešė (Krešės), Saulės) – senoji mūsų protėvių vasaros saulėgrįžos šventė, vėliau pervadinta švento Jono diena ir Joninėmis. Pasak etnologės Pranės Dundulienės, ši šventė susiformavo dar ankstyvosios gimininės santvarkos laikais, rašytiniuose šaltiniuose apie ją pirmąkart užsimenama XIV a. II pusėje. Rasos šventės pavadinimą XIX a. savo raštuose minėjęs Teodoras Narbutas, Jonas Basanavičius. Pilypo Ruigio ir Gotlibo Milkaus XVIII–XIX a. pr. žodynuose vasaros saulėgrįža vadinama Saulėmis. Kupolių pavadinimas siejamas su vienu iš seniausių apeiginių šventės elementų, taip pat su augmenija. Krešės – prūsiškas pavadinimas, susijęs su augmenijos vešėjimu.

Parengė

Bendrųjų reikalų skyriaus vyr. kalbos tvarkytoja

Rita Nikalajevienė

Šaltinis vlkk.lt