Savivaldybių paveldosauginiame indekse Pakruojo savivaldybė 12-oje vietoje
Vasario 1 d. pirmą kartą buvo paskelbtas Savivaldybių paveldosauginis indeksas, sudarytas remiantis 2022 metų duomenimis. Savivaldybių paveldosauginis indeksas įvertina kultūros paveldo apsaugos situaciją savivaldybėse iš kelių perspektyvų – savivaldybių skiriamo ir pritraukiamo finansavimo, savivaldybių administracijų ir privačių asmenų vykdomų veiklų ir iniciatyvų. Galima pasidžiaugti, kad susumavus visų rodiklių reikšmes Savivaldybių paveldosauginiame indekse Pakruojo rajono savivaldybė užima 12 vietą tarp visų šalies savivaldybių.
Dėmesys į savivaldybę atkreiptas ir pagal finansavimo kultūros paveldui skyrimą. Pakruojo rajono savivaldybė kartu su Joniškio, Utenos, Rokiškio ir Šalčininkų išsiskiria iš kitų mažųjų savivaldybių, nes čia vyksta didelės apimties tvarkybos darbai kultūros paveldo objektus sutvarkant ir pritaikant juos šiandieninėms aktualioms reikmėms.
Įvertinus kultūros paveldo objektų koncentraciją atskirų savivaldybių teritorijose, paaiškėja, kad didžiojoje dalyje savivaldybių (beveik pusėje) yra apie 300-500 kultūros paveldo objektų. Tarp tokių savivaldybių ir Pakruojo r. savivaldybė su 446 objektais.
Skaičiuojant indeksą, analizuotos ir savivaldybių lėšos, skirtos paveldui (procentine išraiška nuo bendrųjų metinių savivaldybės asignavimų). Toks analizės būdas leidžia tinkamiau įvertinti savivaldybių finansines galimybes ir jų indėlį į kultūros paveldą. Įvertinus savivaldybes šiuo pjūviu, pirmoje vietoje atsiduria Panevėžio m. savivaldybė (2 proc. nuo bendrų metinių asignavimų), antroje Joniškio r. savivaldybė (1,96 proc.), o trečioje – Pakruojo r. savivaldybė (1,86 proc.). O trečdalio savivaldybių reikšmė nesiekia nei 0,1 proc.
Atliekant analizę, įvertintas savivaldybių pritrauktas finansavimas iš kitų šaltinių: valstybės, tarptautinių fondų, privataus sektoriaus ir kt. Yra savivaldybių, kur pritrauktų lėšų apimtys gerokai viršija pačios savivaldybės skirtas sumas. Tarp jų ir Pakruojo r. savivaldybė, kur pritraukta suma viršija skirtą. Lėšų iš kitų šaltinių pavyko pritraukti tik dviem trečdaliams savivaldybių.
Puikūs savivaldybės rezultatai ir apskaičiuojant savivaldybės gyventojo taip vadinamąjį finansinį „paveldosauginį krepšelį“, kur savivaldybės skirtos ar pritrauktos lėšos kultūros paveldui buvo padalinamos iš visų savivaldybės gyventojų skaičiaus. Galima pasidžiaugti, kad pagal santykinį pritrauktą finansavimą vienam savivaldybės gyventojui Pakruojo rajonas užima antrąją vietą (skirta suma siekia 36,19 Eur vienam gyventojui) ir nusileidžia tik kaimyniniam Joniškiui, kur skirta suma siekia 37,80 Eur gyventojui.
Su tyrimu galima susipažinti: https://www.kulturostyrimai.lt/wp-content/uploads/2024/02/VKPK_Savivaldybiu-paveldosauginis-indeksas-2022_2023.pdf.
Kultūros, paveldosaugos ir viešųjų ryšių skyrius

