Vieno žmogaus savižudybė skaudžiai paveikia bent 6 asmenis, tarp kurių yra ne tik šeimos nariai, draugai, bet ir nusižudžiusį asmenį artimiau pažinoję žmonės. Dažniausiai asmuo, kuris galvoja apie savižudybę, aplinkiniams siunčia ženklus apie savo ketinimą. Į bet kokias žmogaus mintis apie savižudybę arba jam nebūdingą nuotaiką ar elgesį reikia atkreipti dėmesį, bandyti ieškoti kontakto su žmogumi, stengtis jo išklausyti bei padėti rasti profesionalią pagalbą.

Nepamiršk, tu esi reikalingas ir mylimas. Savižudybė nėra išeitis.
Jei mąstai apie savižudybę, skambink į Vaikų liniją arba Jaunimo liniją, konsultantai visada laukia tavo skambučio.

Gresiančios savižudybės požymiai

Požymiai ne visais atvejais yra pastebimi. Dalis nusižudžiusių asmenų apie savo ketinimus slepia iki pat galo ir net patys artimiausi šeimos nariai savižudybės grėsmės gali nepastebėti. Tačiau visada verta atkreipti dėmesį, jeigu asmuo kalba:

  kad nenori gyventi

  kad mirtis būtų geriausia išeitis

  kad yra našta kitiems

  kad nėra gyvenimo prasmės

  kad geriau būtų užmigti ir nepabusti

  kad geriau būtų susirgti nepagydoma liga

  kad jaučia nepakeliamą emocinį skausmą, kaltę ar gėdą

  jei grasina, kad „kai numirsiu, tada pasigailėsite“

  bet kokiais kitais žodžiais kalba apie mirtį ar savižudybę, neįprastai ir perdėtai ja domisi

  atkreipk dėmesį, jei asmuo įsigyja savižudybės įrankį (virvę, ginklą, kaupia vaistus ir kt.), taip pat jei stengiasi užbaigti svarbiausius darbus, grąžina skolas, atsisveikina

Įspėjamieji savižudybės minčių / elgesio požymiai:

  kalba apie mirtį, nenorą gyventi

  neseniai prarado artimą žmogų

  justi emocinės būsenos pasikeitimai – nuolatinis liūdesys, dirglumas, nerimas

 pastebimi elgesio pasikeitimai – sunkiai susikaupia klasėje, visada pavargęs, nesidomi ankstesniais pomėgiais

  pakitę miego įpročiai – miega per daug arba per mažai, sapnuoja košmarus

  valgymo įpročių pasikeitimas – persivalgo arba valgo nepakankamai

  jaučia baimę prarasti kontrolę, pakenkti sau ar kitiems

  žemas savęs vertinimas – bevertiškumo jausmas, gėda, kaltė, neapykanta sau

  kalba apie gyvenimo prasmės nebuvimą, kad niekas nepasikeis ar nepagerės, bijo dėl savo ateities

Pagalba sau

Pastebėti, kad ketini sau pakenkti ir net baigti savo gyvenimą, gali būti gąsdinanti patirtis. Keli patarimai, kaip gali padėti sau:

• Prisimink, kas tau padėdavo praeityje. Tikėtina, jog savo gyvenime esi ir anksčiau išgyvenęs sunkių periodų, prisimink viską, kas tau tuo metu padėdavo pasijausti bent šiek tiek geriau, ir pabandyk tuos dalykus pritaikyti dabartinėje situacijoje.
• Venk būti vienas. Dažnai mintys apie savižudybę kyla vienatvėje, todėl stenkis didžiąją laiko dalį praleisti su kitais žmonėmis. Gali susitikti su šeima, draugais ar tiesiog išeiti pasivaikščioti, kur būtų kitų žmonių. Jei nerandi artimų žmonių, su kuriais galėtum pasikalbėti, visada gali paskambinti į Jaunimo liniją arba Vaikų liniją.
• Susikurk savo atsigavimo planą. Labai svarbu turėti planą, kuriame surašyti dalykai, padėsiantys tau išgyventi akimirką, kai kils minčių apie savižudybę. Planą gali susikurti čia.
• Vadovaukis dienotvarke. Galbūt tau padėtų, jei kiekvieną rytą pasirašytum savo dienos planą ir nesvarbu, kas benutiktų, jo laikytumeisi. Dienotvarkės sudarymas kuria stabilumo, kontrolės ir gebėjimo numatyti ateitį jausmus. Nepamiršk į dienotvarkę įtraukti ir veiklas, kurios tau anksčiau teikdavo malonumą.
• Pasirūpink savo saugumu. Turi užtikrinti, jog tavo namuose nėra priemonių, kuriomis galėtum pakenkti sau – peilių, tablečių, virvės ar ginklų. Savižudybė yra impulsyvus veiksmas, o pašalinęs viską, kuo gali save sužaloti, užtikrinsi, jog nepasielgsi skubotai ir neapgalvotai.
• Venk alkoholio ir kitų svaiginančių medžiagų, kai jautiesi blogai. Tai gali tik laikinai ir apgaulingai pagerinti būseną, o vėliau tik padidina tuštumos, kaltės, gėdos, vienišumo jausmus.
• Nepamiršk, jog tai, ką išgyveni šiuo metu, yra laikina būsena, ir kad ateityje viskas gali būti kitaip.
• Nebijok kreiptis pagalbos. Papasakok tėvams, mokytojui ar mokyklos psichologui apie savo išgyvenimus. Jie padės rasti reikiamą pagalbą. Nebijok kreiptis į psichologą, nes jis gali padėti tau rasti stiprybės ir būdų, kaip išgyventi šį sunkų periodą ir judėti pirmyn. Taip pat gali kreiptis tiesiai į asmens sveikatos priežiūros įstaigą. Nesvarbu, kokio amžiaus esi, atėjęs į gydymo įstaigą ir registratūroje pasakęs, kad turi minčių apie savižudybę ir tau reikia skubios psichologo konsultacijos, tą pačią dieną gausi pagalbą, o paskirtas atvejo vadybininkas suteiks informaciją dėl tęstinės pagalbos. Turėti minčių apie savižudybę – jokiu būdu nereiškia, kad tave patalpins į psichiatrinę ligoninę. Dažniausiai besikreipiantys asmenys yra tiesiog konsultuojami, jiems suteikiama emocinė parama ir padedama sudaryti savisaugos planą.

Pagalba draugui

• Pirmiausia – neatstumk draugo, turinčio savižudiškų minčių, pakalbėk su juo, leisk jam išsikalbėti. Žiūrėk į tai rimtai, nebark, nemokyk, nesmerk, venk patarinėti, stenkis išklausyti.
• Jei iš pasikeitusio draugo elgesio įtari, kad jis turi minčių apie savižudybę, paklausk apie tai tiesiai – įrodyta, kad paklausimas nedidina savižudybės rizikos, o tik „suteikia leidimą“ kalbėti.
• Jei turi galimybę, pašalink iš galinčio nusižudyti aplinkos visas galimas priemones (ginklus, virves, vaistus) kiek tik įmanoma – tai sumažina riziką.
• Kiek įmanoma nepalik turinčio savižudiškų minčių vieno, vienatvė tas mintis sustiprina. Tačiau nepamiršk, kad draugo gyvenimas nėra tavo vieno atsakomybė, pasidalink savo įtarimais su patikimais suaugusiais.
• Paskatink papasakoti suaugusiems ir kreiptis profesionalios psichologinės pagalbos.
• Būk budrus ir sek draugo būklę pasibaigus krizei, kadangi savižudiškos mintys gali pasikartoti.

Kur kreiptis:

Tu Esi

Dėl skubios psichologinės pagalbos, esant savižudybės grėsmei, kreiptis psichologinės pagalbos telefonais ir bendruoju pagalbos telefonu 112

Eil. Nr.	Įstaigos pavadinimas	Telefono numeris	Darbo laikas
1.	Jaunimo linija (Emocinė parama teikiama jaunimui, budi savanoriai konsultantai) info@jaunimolinija.lt	8 8000 28 888	Visą parą
2.	Vilties linija (Emocinė parama suaugusiesiems, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos specialistai) Vilties.linija@gmail.com	116 123	Visą parą
3.	Vaikų linija (Emocinė parama vaikams, paaugliams, budi savanoriai konsultantai, profesionalai) vilnius@vaikulinija.lt	116 111	Kasdien 11-21 val.
4.	Pagalbos moterims linija (Emocinė parama moterims, pagalbą teikia savanoriai ir psichikos sveikatos profesionalai pagalba@moteriai.lt	8 800 66 366	I-V 10-21 val.
5.	Linija „Doverija“ (rusų k.) (Emocinė parama paaugliams ir jaunimui rusų k., budi savanoriai konsultantai	8 800 77 277	I-V 16-20 val.
6.	Krizių įveikimo centras (Mūsų savanoriai psichologai, psichoterapeutai šešias dienas per savaitę budėjimų metu teikia skubią psichologinę pagalbą sudėtingas gyvenimo situacijas išgyvenantiems žmonėms) www.krizesiveikimas.lt	8 640 51555	I-V 16-20 val. VI 12-16 val.
7.	Vyrų linija (Emocinė parama vyrams, telefonu konsultuoja specialistai	8 670 00027	I–V 10.00–14.00 val.
8.	Pagalbos vyrams linija „Nelik vienas“	8 604 11119	I-VII 18.00-22.00 val.
9.	Sidabrinė linija  (Emocinė parama senjorams, pagalbą teikia profesionalūs konsultantai, reguliariai bendrauja savanoriai ir kiti senjorai)	8 800 80020	I – V 8–22 val., VI – VII 11–19 val.

Pokalbiai 8-800 linija yra nemokami.