Kur teikti prašymus:

Asmenys (šeimos), atitinkantys aukščiau išvardytus reikalavimus, pateikia savivaldybei, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą (arba įtraukti į jos gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą), nustatytos formos prašymą.

Prašymai gali būti pateikti asmeniškai, atvykus į savivaldybės administraciją, pašto siunta, elektroniniu paštu, per kurjerį arba atstovą, kurio teisė atstovauti turi būti patvirtinta notaro.

Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašo 11 punktu, „Jeigu prašymas ir papildomi dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, prašymas turi būti pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu, atitinkančiu 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 910/2014 dėl elektroninės atpažinties ir elektroninių operacijų patikimumo užtikrinimo paslaugų vidaus rinkoje, kuriuo panaikinama Direktyva 1999/93/EB, nustatytus kvalifikuotam elektroniniam parašui keliamus reikalavimus, o prašymą ir papildomus dokumentus teikiančio asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija neteikiama.“

Valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma gali būti:

• 53 000 eurų – asmeniui be šeimos; 
• 87 000 eurų – dviejų ar daugiau asmenų šeimai; 
• 35 000 eurų – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį. 

Kreditas teikiamas būstui pirkti, statyti ar pirkti ir statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.

Būstas gali būti įsigyjamas bet kurioje Lietuvos teritorijoje.

Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiamos tokio dydžio subsidijos:

• 15 proc. – jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų;
• 20 proc. – jaunoms šeimoms, auginančioms 1 vaiką;
• 25 proc. – jaunoms šeimoms, auginančioms 2 vaikus;
• 30 proc.:
  • šeimoms, auginančioms 3 ar daugiau vaikų;
  • neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų;
  • asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms;
  • šeimoms, kuriose motina arba tėvas vieni augina 1 ar daugiau vaikų.

Pasibaigus kvietimo laikotarpiui, prašymai vertinami savivaldybėse.

Jeigu asmuo (šeima) atitinka kriterijus, savivaldybė išduoda pažymą, patvirtinančią teisę į paramą būstui įsigyti.

Gavęs pažymą asmuo (šeima) per 15 kalendorinių dienų turi kreiptis į pasirinktą kredito įstaigą ir aktyvuoti gautą pažymą. 

Kredito įstaiga per 4 mėnesius priima sprendimą dėl paskolos suteikimo. Jei paskola suteikiama, pasirašoma kreditavimo sutartis.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ne vėliau kaip per 4 mėnesius perveda subsidiją už asmenį (šeimą)  kredito įstaigai.

Pažymos, patvirtinančios teisę į paramą būstui įsigyti, bus išduodamos atsižvelgiant į numatytas lėšas subsidijoms teikti. Rezervavus visas subsidijoms skirtas lėšas, asmenų (šeimų) prašymai, kuriems patenkinti lėšų neužteks, bus atmesti ir galės būti teikiami, paskelbus naują kvietimą. Šio kvietimo metu paramai įsigyti būstą numatoma skirti apie 4 mln. eurų. 

Kredito davėjai, teikiantys valstybės iš dalies kompensuojamus būsto kreditus:

1. AB SEB bankas;
2. Luminor Bank AB;
3. „Swedbank“, AB;
4.  Akademinė kredito;
5.  Anykščių kredito unija;
6.  Aukštaitijos kredito unija;
7. Centro kredito unija; 
8. Kredito unija „Tikroji viltis“;
9. Kretingos kredito unija;
10. Panevėžio kredito unija;
11. Mažeikių kredito unija;
12. Šilutės kredito unija;
13. Kredito unija „Fortūna“.

Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis:

• Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu,
• Prašymų suteikti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti nagrinėjimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. A1-195.

Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti rūšys:

Parama būstui įsigyti teikiama asmenims ir šeimoms:

• valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų gavėjams teikiant subsidijas valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti; 
• mokant išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.

Parama būstui išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms:

• nuomojant socialinį būstą; 
• mokant būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją.  

Teisę į valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą (subsidiją) ir į išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos, kurie atitinka  Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo reikalavimus:

• kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija šiame įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• kurie įsigyja pirmą būstą Lietuvoje arba:

a) pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos ir prašymo pateikimo metu neturi būsto nuosavybės teise ir nebuvo pasinaudoję valstybės parama įsigyti būstą;

b) kurie turi ar per pastaruosius 5 metus iki prašymo suteikti paramą būstui įsigyti pateikimo dienos turėjo nuosavybės teise priklausantį būstą, kurio naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, arba turimas būstas, neatsižvelgiant į jo naudingąjį plotą, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų; 

c) negalią turintis asmuo ar šeima, kurioje yra neįgalusis, nuosavybės teise turi būstą, nepritaikytą neįgaliųjų poreikiams. Parama teikiama tik neįgaliojo nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti jį pritaikant neįgaliųjų poreikiams.

Vadovaujantis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymu, valstybės iš dalies kompensuojamų būsto kreditų suma gali būti:

1) 53 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – asmeniui be šeimos;

2) 87 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – dviejų ar daugiau asmenų šeimai;

3) 35 tūkstančiai eurų arba ekvivalentas kita valiuta – nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti, neatsižvelgiant į asmens šeiminę padėtį.

Valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą gali gauti asmenys ir šeimos, kurie pagal Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą turi teisę į paramą būstui įsigyti:

pirkti, statyti ar pirkti ir statyti (dalį kredito panaudojant žemės sklypui, kuriame yra arba planuojamas statyti būstas, pirkti), nuosavybės teise turimam būstui rekonstruoti.

Valstybės iš dalies kompensuojamo būsto kredito daliai apmokėti teikiamos tokio dydžio subsidijos:

• jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų ar vaikų, kuriems nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 15 proc.
• jaunoms šeimoms, auginančioms vieną vaiką ar vieną vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)– 20 proc.
• jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus ar du vaikus, kuriems (ar vienam iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 25 proc.
• šeimoms, auginančioms tris ar daugiau vaikų ir (ar) tris ar daugiau vaikų, kuriems (ar vienam, ar keliems iš jų) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba)– 30 proc.
• neįgaliesiems arba šeimoms, kuriose yra neįgaliųjų – 30 proc.
• asmenims iki 36 metų, kurie yra buvę likę be tėvų globos (rūpybos), ar jų šeimoms – 30 proc.
• šeimoms, kuriose motina arba tėvas, globėjas (rūpintojas) vieni augina vieną ar daugiau vaikų ir (ar) vaiką (vaikus), kuriam (kuriems) nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) – 30 proc.

Asmenys ir šeimos, norintys gauti valstybės iš dalies kompensuojamą būsto kreditą, turi kreiptis į savivaldybę, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, į savivaldybę, į kurios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą yra įtraukti, ir kredito įstaigai pristatyti savivaldybės išrašytą nustatytos formos pažymą apie tai, kad jis (jie) gali pretenduoti į paramą būstui įsigyti. Savivaldybės išduota pažyma kredito įstaigai turi būti pristatyta per 15 dienų nuo pažymoje nurodytos datos.

Asmenys ir šeimos, norintys gauti išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją, turi kreiptis į savivaldybę, kurioje yra deklaravę savo gyvenamąją vietą, o jei gyvenamosios vietos neturi, į savivaldybę, į kurios gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą yra įtraukti, užpildyti socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą nustatytos formos prašymą, pateikdami pagal Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytas sąlygas sudarytą ne trumpiau kaip vieniems metams ir įregistruotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre išperkamosios būsto nuomos sutartį.

Teisę į socialinio būsto nuomą turi asmenys ir šeimos:

• kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• Lietuvoje neturi nuosavybės teise būsto arba nuosavybės  teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga.

Teisę į būsto nuomos mokesčio dalies kompensaciją turi asmenys ir šeimos:

• kurių už kalendorinius metus deklaruotas turtas ir gautos pajamos neviršija Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti  įstatyme nustatytų pajamų ir turto dydžių;
• Lietuvoje neturi nuosavybės teise priklausančio būsto arba nuosavybės  teise turimas būstas, Nekilnojamojo turto kadastro duomenimis, yra fiziškai nusidėvėjęs daugiau kaip 60 procentų, arba nuosavybės teise turimo būsto naudingasis plotas, tenkantis vienam asmeniui ar šeimos nariui, yra mažesnis kaip 10 kvadratinių metrų arba mažesnis kaip 14 kvadratinių metrų, jeigu šeimoje yra neįgalusis arba asmuo, sergantis sunkia lėtine liga;
• tos savivaldybės teritorijoje, kurioje asmuo ar šeima yra deklaravę savo gyvenamąją vietą ar įtraukti į gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitą, išsinuomojo fiziniams ar juridiniams asmenims (išskyrus savivaldybės) priklausantį tinkamą būstą, sudarydami būsto nuomos sutartį ne trumpiau kaip vieniems metams ir sutartis yra įregistruota Nekilnojamojo turto registre.                                         

Socialinio būsto nuomos ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčio dalies kompensacijos dydžiai yra apskaičiuojami pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 „Dėl Savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodikos ir Bazinio būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio perskaičiavimo koeficiento patvirtinimo“ patvirtintą metodiką.

Vertinamų pajamų ir turto metiniai dydžiai, pagal kuriuos 2025 m. nustatoma teisė į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti